Bendrai finansuoja Europos Sąjunga Ukmergės miesto vietos veiklos grupė

MB „Absoliutus“ kartu su partneriu jaunimo muzikos klubu „Rockmergė“ Ukmergėje įgyvendino projektą „Visuomenės vertybių, dialogo skatinimas ir bendruomenių stiprinimas per klajojantį meno festivalį ‚Nesudegintų raganų anūkai‘“ (Nr. 11-522-K-0001). Projektas finansuotas pagal Ukmergės miesto vietos veiklos grupės 2023–2027 m. vietos plėtros strategijos 1.2.2 veiksmą „Organizuoti sociokultūrines veiklas“.

Šiuo strategijos veiksmu skatintas dviejų ar daugiau organizacijų bendradarbiavimas, kad bendros sociokultūrinės veiklos padėtų atliepti tikslinių grupių socialinius, kultūrinius ir švietimo poreikius. Ukmergėje šis veiksmas įgyvendintas per keturias kūrybines laboratorijas, kuriose miesto gyventojai susitiko rašyti, pasakoti, skaityti ir kurti teatro situacijas.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga iš Europos socialinio fondo „+“ (ESF+). Finansavimas skirtas pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taikant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodą.

Kodėl festivalio centre atsidūrė žodis

Projekto tikslas buvo stiprinti socialinę atskirtį patiriančių gyventojų tarpusavio ryšius ir sudaryti sąlygas skirtingų socialinių, kultūrinių bei etninių grupių žmonėms drauge dalyvauti kultūrinėje veikloje. Festivalio pavadinimas pasirinktas kaip metafora, kviečianti savarankiškai mąstyti, užduoti klausimus ir drąsiau kalbėti apie savo patirtį.

Senjorų grupė pasirinkta siekiant suteikti vyresniems ukmergiškiams daugiau progų reguliariai susitikti ir įsitraukti į miesto kultūrinį gyvenimą. Išėjus į pensiją ar pasikeitus kasdienei rutinai, daliai žmonių sumažėja progų bendrauti, todėl projekte pasirinktas kelių susitikimų formatas. Jis leido dalyviams pamažu susipažinti ir įsitraukti jiems priimtinu tempu. Rašymo ir pasakojimo užduotys suteikė galimybę pasidalyti savo gyvenimo patirtimi, o darbas poromis ir bendri aptarimai padėjo užmegzti pokalbį su kitais dalyviais. Taip senjorai galėjo prisidėti prie veiklų savo istorijomis, mintimis ir kūryba.

Abiejų projekto vaizdo įrašų pristatymuose žodis apibūdinamas kaip priemonė ryšiui kurti. Mintį pirmiausia galima užrašyti sau, vėliau išsakyti garsiai, o išgirdus kitą žmogų – iš naujo į ją pažvelgti. Ši mintis sieja visus keturis festivalio ciklus. Kiekviename jų pasirenkamas kitas būdas įsitraukti, todėl dalyvis gali pradėti nuo jam artimesnės veiklos.

Projekto kūrybinių laboratorijų pristatymas. Pirmojo vaizdo įrašo kadras.
Projekto kūrybinių laboratorijų pristatymas. Pirmojo vaizdo įrašo kadras.

Žiūrėti pirmąjį kūrybinių laboratorijų vaizdo įrašą

Keturios kūrybinės laboratorijos

„Užrašytas žodis“

Pirmojoje laboratorijoje dalyviai išbandė kūrybinį rašymą ir refleksiją. Programoje praktiniai kūrybiškumo pratimai derinti su prozos, poezijos, savirefleksijos bei socialiniams tinklams skirtų tekstų kūrimu. Susitikimas su profesionaliu rašytoju suteikė progą aptarti kūrybos procesą, o atviras mikrofonas – perskaityti savo kūrybą auditorijai.

„Skambantis žodis“

Antrojoje laboratorijoje dalyviai lavino balsą, istorijų pasakojimo ir viešojo kalbėjimo įgūdžius. Jie mokėsi nuosekliai papasakoti istoriją, aiškiai išdėstyti mintį ir ją perteikti klausytojams. Balso pažinimo užduotys leido įsiklausyti į savo kalbą, o komandinis darbas padėjo praktiškai išbandyti bendravimo įgūdžius.

„Gydantis žodis“

Trečiojoje laboratorijoje skaitymas ir biblioterapija derinti su nesmurtinės komunikacijos bei improvizacijos užduotimis. Tekstai tapo atspirties tašku pokalbiams apie dalyvių patirtį, o improvizacija leido išbandyti, kaip skirtingai galima reaguoti kilus nesutarimui. Programą papildė profesionalaus aktoriaus pasirodymas, praktiniai mokymai ir atviro mikrofono veikla.

„Žodis, kuriantis pasaulį“

Ketvirtojoje laboratorijoje pasitelktas diskusijų ir taikomasis teatras. Dalyviai per teatro situacijas nagrinėjo, kaip skirtingi pasirinkimai keičia pokalbio ar konflikto eigą, mokėsi pagrįsti savo nuomonę ir išgirsti kitą požiūrį. Šio ciklo užsiėmimus 2026 m. rugsėjo 9 ir 18 d. vedė Eglė Elvikė.

Kūrybinių laboratorijų dalyvės užsiėmimo metu. Antrojo vaizdo įrašo kadras.
Kūrybinių laboratorijų dalyvės užsiėmimo metu. Antrojo vaizdo įrašo kadras.

Žiūrėti antrąjį kūrybinių laboratorijų vaizdo įrašą

Ką kūrybinės laboratorijos suteikė bendruomenei

Laboratorijos suteikė gyventojams kelis būdus įsitraukti į kultūrinę veiklą. Vieni galėjo pradėti nuo individualios rašymo užduoties, kiti – nuo pokalbio poroje, bendros diskusijos ar pasirodymo prie atviro mikrofono. Skirtingi formatai leido dalyvauti pagal savo pasirengimą ir rinktis, kiek savo patirties žmogus norėjo atskleisti grupei.

Laboratorijose ugdyti gebėjimai pritaikomi kasdienybėje. Aiškiai pasakyti, ko reikia, išklausyti žmogų, kurio patirtis kitokia, ir ramiai aptarti nesutarimą praverčia šeimoje, darbe ir bendruomenės susitikimuose. Vietos kūrėjams festivalis suteikė erdvę pristatyti savo tekstus ar pasakojimus, o organizacijoms – progą bendradarbiauti rengiant veiklas skirtingų patirčių gyventojams.

Antrojo vaizdo įrašo kadruose matyti poromis ir grupėje bendravusios dalyvės. Kelių susitikimų formatas suteikė daugiau progų susipažinti, išgirsti kito žmogaus patirtį ir grįžti prie pradėto pokalbio. Bendras kūrybinis darbas tapo proga užmegzti ryšį ir tiems gyventojams, kurie kasdienybėje retai susitinka.

Ką gali perimti kitos miesto bendruomenės

Ukmergės pavyzdys parodo, kaip vieną kūrybinę temą galima išplėtoti per kelis skirtingus susitikimus. Rašymas tinka tiems, kuriems reikia laiko mintims susidėlioti, pasakojimas suteikia progą pasipraktikuoti kalbėti, o teatro užduotis leidžia į tą pačią situaciją pažvelgti iš kelių pusių. Kitame mieste laboratorijų temos galėtų skirtis, išlaikant patį veiklos principą – mažais žingsniais sudaryti gyventojams daugiau progų kurti kartu ir palaikyti ryšį po renginio.