Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ kasdien vis labiau įsibėgėja projektas „Augu sveikas, aktyvus ir atsakingas“ Nr. 11-521-K-0001. Šiandien jau galima matyti ne tik suplanuotas veiklas, bet ir realius jų rezultatus – įrengtas naujas erdves, aktyviai vykstančius užsiėmimus, vaikų atradimus ir vis didesnį tėvų bei visos darželio bendruomenės įsitraukimą.
Projektas nuo pat pradžių buvo kuriamas ne kaip pavienių renginių rinkinys. Jo esmė – sukurti aplinką, kurioje vaikas kasdien galėtų judėti, tyrinėti, kurti, pažinti gamtą, mokytis rūpintis savo sveikata, bendrauti ir veikti kartu su kitais. Ne mažiau svarbi projekto dalis – šeimos ir bendruomenės įtraukimas.
Projekto tikslas – stiprinti vaikų ir tėvų tarpusavio ryšį, ugdyti tvarią gyvenseną ir skatinti sveikos gyvensenos įpročius per edukacines veiklas, bendruomenines iniciatyvas bei praktinius užsiėmimus. Ypatingas dėmesys projekte skiriamas vaikams, kurie dėl socialinių, ekonominių ar geografinių aplinkybių turi mažiau galimybių nei jų bendraamžiai.
Vienu gražiausių projekto bendruomeniškumo pavyzdžių tapo tėvų talka.
Tėvai į darželio aplinkos kūrimą įsitraukė ne kaip stebėtojai, o kaip aktyvūs bendruomenės nariai. Bendras darbas, lauko erdvių tvarkymas ir prisidėjimas prie vaikams skirtos aplinkos kūrimo parodė, kad projektas gali tapti tiltu tarp darželio ir šeimos.
Toks įsitraukimas svarbus ne tik dėl atliktų darbų. Vaikai mato, kad jų mama, tėtis, pedagogai ir kiti bendruomenės nariai gali veikti kartu dėl bendro tikslo. Taip natūraliai ugdoma atsakomybė už savo aplinką, pagarba kitų darbui, bendradarbiavimas ir suvokimas, kad bendruomenę kuriame visi.
Tėvų savanorystė buvo numatyta ir pačiame projekte – rengiant futbolo aikštyno erdvę planuota, kad prie jos įrengimo prisidės tėvai savanoriai. Projekto tęstinumo plane taip pat numatyta ir toliau skatinti tėvų savanorystę bei jų įsitraukimą į darželio sveikatinimo ir tvarumo iniciatyvas.
Tai ypač svarbu siekiant mažinti socialinę atskirtį. Bendroje veikloje šeimos nėra skirstomos pagal pajamas, socialinę padėtį ar kitus skirtumus – žmones sujungia vienas bendras tikslas: vaikų gerovė ir aplinka, kurioje jie auga.
Vienas svarbiausių projekto rezultatų – įrengta lauko klasė – EKO laboratorija.
Tai nėra tiesiog dar viena patalpa. Ji sukurta kaip vieta, kurioje vaikas gali ne tik išgirsti pasakojimą apie gamtą ar tvarumą, bet pats paliesti, išbandyti, pasėti, stebėti, eksperimentuoti ir padaryti savo išvadą.
EKO laboratorija numatyta kaip patirtiniam ugdymui skirta erdvė. Joje vaikai gali tyrinėti užaugintas vaistažoles, jas džiovinti ir apdoroti, kartu su tėvais dalyvauti bendrose veiklose, mokytis rūšiuoti ir pakartotinai panaudoti atliekas, susipažinti su kompostavimu, auginti augalus, stebėti gyvąjį pasaulį ir pažinti gamtos procesus. Numatyti ir paprasti bandymai, padedantys suprasti saulės ir vėjo energiją, vandens valymą bei tausojimą.
Tokiose veiklose svarbus pats mokymosi būdas. Vaikui nereikia vien tik įsiminti, kad vanduo yra vertingas ar kad atliekas reikia rūšiuoti. Jis pats pamato, kas nutinka, pats išbando ir pats atranda priežasties bei pasekmės ryšį.
Būtent dėl to nauja erdvė svarbi ir socialinės atskirties mažinimo požiūriu. Kokybiška, įdomi ir šiuolaikiška patirtinė edukacija tampa prieinama skirtingų galimybių vaikams vienoje bendroje aplinkoje. Čia svarbu ne tai, ką vaikas turi už darželio ribų, o jo smalsumas, noras tyrinėti ir galimybė veikti kartu su kitais.
Futbolo aikštelė – ne tik sportui. Projekto metu įrengta ir futbolo aikštelė, kuri suteikia vaikams dar daugiau galimybių būti fiziškai aktyviems lauke.
Tačiau futbolo aikštelės reikšmė yra platesnė nei vien fizinis aktyvumas. Žaidžiant kartu mokomasi tartis, laikytis taisyklių, priimti laimėjimą ir pralaimėjimą, padėti komandos draugui, spręsti konfliktus ir siekti bendro rezultato.
Čia atsiranda labai svarbus socialinės įtraukties elementas – komanda. Žaidime svarbus kiekvienas vaikas. Vienas yra greitesnis, kitas atsargesnis, vienas drąsiau imasi iniciatyvos, kitam reikia daugiau paskatinimo. Bendras žaidimas sudaro sąlygas skirtingiems vaikams atrasti savo vietą grupėje.
Fizinis aktyvumas projekto logikoje apskritai užima svarbią vietą – numatytos rytinės mankštos, judriosios veiklos ir sporto dienos, kartu derinant fizinės bei emocinės sveikatos stiprinimą.
Taigi nauja futbolo erdvė – tai ne vien aikštelė. Tai vieta susitikti, judėti, mokytis veikti kartu ir stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi.
Dar vienas matomas projekto pokytis – sutvarkytas darželio balkonas–terasa.
Anksčiau ši erdvė dėl prastos dangos negalėjo būti saugiai naudojama. Projekto metu ją sutvarkius atsirado papildoma saugi lauko erdvė vaikų veikloms. Projekto plane buvo numatyta, kad atnaujinta terasa galės būti naudojama kūrybai, edukacijoms, gamtos pažinimui, skaitymui, ramiam poilsiui, kvėpavimo pratimams ir kitoms veikloms. Kadangi terasa turi susisiekimą su bendru darželio kiemu, ja gali naudotis ne tik viena vaikų grupė.
Tai labai geras pavyzdys, kaip projektu ne kuriama „atskira projektinė vieta“, o jau turima darželio erdvė grąžinama vaikams ir bendruomenei.
Vieni vaikai šioje erdvėje galės aktyviai kurti ar tyrinėti, kitiems ji taps ramesne vieta pabūti, stebėti gamtą, klausytis pasakojimo ar tiesiog trumpam atsikvėpti. Tokia veiklų įvairovė leidžia atliepti skirtingus vaikų poreikius.
„Žaisti lengva“ – kai žaidimas tampa priemone mokytis būti kartu
Svarbi projekto dalis – užsiėmimai „Žaisti lengva“, kuriuose vaikai mokosi kurti iš paprastų ir antram gyvenimui prikeltų medžiagų. Kartonas ir kitos antrinės žaliavos čia tampa ne atliekomis, o žaislais, kūrybinėmis priemonėmis ir bendro žaidimo pagrindu. Vaikai ne tik kuria, bet ir mokosi tausoti aplinką, suvokti, kad prasmingam žaidimui nebūtina turėti brangių priemonių.
Šios veiklos ypač svarbios socialinės atskirties mažinimo požiūriu. Žaidime visų vaikų starto pozicija tampa vienodesnė – svarbiausia ne tai, kokius žaislus vaikas turi namuose ar kokios yra šeimos finansinės galimybės, o jo kūrybiškumas, smalsumas, gebėjimas bendradarbiauti ir kurti kartu. Bendrose veiklose vaikai mokosi komandinio darbo, problemų sprendimo, empatijos, pasitikėjimo savimi ir kitais. Mažesniųjų vaikų veiklose į kūrybines dirbtuves gali įsitraukti ir tėvai, todėl „Žaisti lengva“ tampa dar viena erdve stiprinti vaikų ir tėvų ryšį bei visos darželio bendruomenės bendrystę.
Ateljeristo veiklose – kūryba, pojūčiai ir galimybė kiekvienam veikti savo tempu
Projektas gyvas ne tik dėl naujų erdvių. Jose ir kitose darželio patalpose jau vyksta įvairios vaikų edukacinės veiklos.
Su vaikais dirbantis ateljeristas atveria kūrybos ir natūralių medžiagų pasaulį. Viena iš jau vykdytų veiklų krypčių – vilnos vėlimas.
Vaikai susipažino su skirtingomis vilnos rūšimis, mokėsi sausojo ir šlapiojo vėlimo technikų, jas jungė tarpusavyje ir kūrė savo darbus. Tokia veikla lavina ne tik kūrybiškumą – ji stiprina smulkiąją motoriką, erdvinį mąstymą, vaizduotę, kantrybę, gebėjimą susikaupti bei emocinį intelektą. Svarbu ir tai, kad kiekvienas vaikas gali dirbti savo tempu, nepatirdamas spaudimo lygintis su kitu.
Edukacijų temos siejamos ir su metų šventėmis bei vaikams artimomis patirtimis. Lietuvos valstybės atkūrimo ir nepriklausomybės atkūrimo dienoms vaikai vėlė burbuliukus ir vėliavėles, Velykoms kūrė vilnonius margučius. Mamyčių dienai buvo gaminamos gėlytės iš vilnos ir šilko gijų, jas komponuojant į pačių vaikų anksčiau nulipdytus ir išdegtus molinius vazonėlius – taip kūryba susieta ir su pakartotiniu jau sukurtų daiktų naudojimu. Tėveliams vaikai kūrė seges ir pakabučius, o kalbant apie sveiką bei ekologišką maistą iš vilnos vėlė įvairias daržoves.
Meninė veikla projekte nėra suprantama tik kaip gražaus darbelio pagaminimas. Projekto Menų klasės koncepcijoje numatyta lavinti vaikų vaizduotę, kūrybiškumą, kalbinius gebėjimus, motoriką ir emocinį intelektą, tyrinėti skirtingas medžiagas bei tekstūras, tapyti, lipdyti iš molio, kurti šešėlių teatrą ir organizuoti bendras vaikų bei tėvų kūrybines veiklas.
Tokios veiklos ypač vertingos įtraukčiai. Čia nėra vieno „teisingo“ atsakymo ar vienodo rezultato visiems. Vienas vaikas kalba per spalvą, kitas – per formą, tekstūrą ar judesį. Galimybė patirti sėkmę skirtingais būdais padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir mažina situacijas, kai vaikas dėl savo gebėjimų ar individualių ypatumų jaučiasi silpnesnis už kitus.
Gamtos klasės edukatorius vaikus kviečia tapti mažaisiais tyrinėtojais
Aktyviai vyksta ir gamtos klasės edukatoriaus veiklos. Jos paremtos patirtiniu ugdymu: vaikai stebi, liečia, lygina, kelia klausimus, eksperimentuoja ir patys ieško atsakymų.
Veiklos labai įvairios. Vaikai aiškinosi, kuo skiriasi žiemojantys ir migruojantys paukščiai, tyrinėjo jų gyvenimo būdą, mokėsi, kuo paukščius galima maitinti žiemą, gamino lesyklėles ir diskutavo apie žmogaus atsakomybę rūpinantis gyvąja gamta.
Kitos veiklos vaikus nuvedė į plika akimi nematomą pasaulį. Naudodami skaitmeninį mikroskopą jie tyrinėjo savo rankų ir nagų švarą, kalbėjosi apie mikroorganizmus, atliko eksperimentus, padedančius suprasti, kodėl svarbu plauti rankas. Vaikai iš LEGO kaladėlių kūrė savo „bakterijas“, jas stebėjo ir kartu diskutavo. Net tie vaikai, kuriems pirmasis susitikimas su mikroskopu sukėlė nedrąsumo, stebėdami draugų smalsumą palaipsniui įsitraukė į bendrą veiklą.
Tai labai svarbi detalė – mokymasis vyksta ne per vertinimą, o per smalsumą ir draugų palaikymą.
Vaikai taip pat tyrinėjo sėklas, lygino jų dydį, formą ir paviršių, sodino jas į skirtingas terpes, kėlė hipotezes ir stebėjo, kokiomis sąlygomis augalai auga geriausiai. Taip ankstyvajame amžiuje natūraliai formuojamas gebėjimas klausti: „Kas atsitiks, jeigu…?“, stebėti rezultatą ir daryti išvadą.
Daug dėmesio skiriama ir tvarumui. Vaikai mokėsi rūšiuoti atliekas, klausėsi „Buteliuko kelionės“, diskutavo apie perdirbimą, o vėliau patys iš panaudoto popieriaus gamino naują masę ir iš jos kūrė dekoracijas, dubenėlius bei mokymosi priemones. Taip tvarumas vaikui tampa ne abstrakčiu žodžiu, o jo paties rankomis patirta veikla.
Socialinė atskirtis mažinama kuriant bendrą patirtį
Viena svarbiausių projekto minčių – vaikų skirtumai neturi tapti kliūtimi dalyvauti.
Projekto veiklos orientuotos į vaikus, kurie dėl socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių turi mažiau galimybių. Tačiau socialinė įtrauktis čia kuriama ne atskiriant vieną vaikų grupę nuo kitos, o priešingai – sudarant sąlygas vaikams būti ir veikti kartu.
Projekte numatyta, kad veiklos turi būti prieinamos skirtingų gebėjimų ir socialinių grupių vaikams, o šeimų įtraukimo veiklose kviečiamos dalyvauti visos šeimos, įskaitant socialiai pažeidžiamas grupes. Projekto logikoje lygių galimybių principas reiškia, kad socialinė ar ekonominė šeimos padėtis ir individualūs vaiko poreikiai neturi riboti galimybės dalyvauti, mokytis ir stiprinti socialinius ryšius.
Būtent todėl socialinės atskirties mažinimas šiame projekte vyksta labai praktiškai:
– per bendras erdves, kuriose vaikai gali būti kartu;
– per kūrybą, kurioje nėra vieno teisingo rezultato ir kiekvienas gali patirti sėkmę;
– per sportą, kuriame mokomasi būti komandos dalimi;
– per tyrinėjimą, kuriame svarbus kiekvieno vaiko klausimas ir atradimas;
– per tėvų įsitraukimą, kuris stiprina šeimų tarpusavio ryšius ir bendruomeniškumą;
– per veiklas, ugdančias empatiją, bendradarbiavimą ir atsakomybę už kitą žmogų bei aplinką.
Projekto poveikis nėra matuojamas vien tuo, kiek naujų priemonių atsirado darželyje. Svarbiausia – ką tose erdvėse patiria vaikas.
Ar jis gali drąsiai pabandyti? Ar gali suklysti ir bandyti dar kartą? Ar jaučiasi priimtas grupėje? Ar gali kurti savo tempu? Ar turi galimybę patirti veiklas, kurių kitomis aplinkybėmis galbūt nepatirtų? Ar jo tėvai jaučiasi esantys darželio bendruomenės dalis?
Būtent šie maži kasdieniai dalykai ilgainiui kuria didžiausią pokytį.
Projektas tęsiasi – o sukurtos erdvės liks bendruomenei
„Augu sveikas, aktyvus ir atsakingas“ jau dabar keičia kasdienę darželio aplinką. Įrengta lauko klasė – EKO laboratorija, futbolo aikštelė, sutvarkytas balkonas–terasa, vyksta gamtos pažinimo ir kūrybinės veiklos, dirba edukatorius ir ateljeristas, o į bendrus darbus įsitraukia tėvai.
Tačiau svarbiausias projekto rezultatas yra ne infrastruktūra pati savaime.
Lauko klasė tampa prasminga tada, kai joje vaikas pirmą kartą pro mikroskopą pamato tai, ko iki tol nematė. Futbolo aikštelė – kai vaikas išmoksta būti komandos dalimi. Menų erdvė – kai nedrąsus vaikas atranda būdą išreikšti save. Sutvarkyta terasa – kai joje kartu susėda vaikai, pedagogai ir šeimos. O tėvų talka – kai vaikas mato, kad jo bendruomenė kuriama bendromis rankomis.
Tai ir yra projekto „Augu sveikas, aktyvus ir atsakingas“ esmė – auginti ne tik sveikesnį ir aktyvesnį vaiką, bet ir smalsų, kūrybingą, atsakingą, kitą žmogų priimantį bendruomenės narį.
